Paslėpta infliacija (Šrinkfliacija): Kaip pastebėti mažėjančias pakuotes ir nepermokėti?

Kiekvieną dieną lankydamiesi prekybos centruose atliekame daugybę automatinių veiksmų. Mes tiesiame ranką prie mėgstamo sviesto, dedame į krepšelį įprastą šokolado plytelę ar griebiame pažįstamą sulčių pakuotę. Gamintojai ir prekybininkai puikiai žino mūsų įpročius, todėl kainų kilimo laikotarpiais vis dažniau naudoja vieną gudriausių rinkodaros triukų – paslėptą infliaciją, dar vadinamą šrinkfliacija (angl. shrinkflation). Šis terminas, sudarytas iš žodžių „trauktis“ (angl. shrink) ir „infliacija“, apibūdina reiškinį, kai produkto pakuotė, svoris ar tūris sumažėja, o jo kaina išlieka tokia pati arba netgi šiek tiek padidėja. Vartotojams tai yra nematomas kainų pakėlimas, kurį plika akimi pastebėti darosi vis sunkiau.

Kodėl gamintojai renkasi pakuotės mažinimą, o ne kainos kėlimą?

Atsakymas slypi žmogaus psichologijoje. Vartotojai yra itin jautrūs kainų pokyčiams. Jei jūsų mėgstami sausainiai staiga pabrangs nuo 1,99 € iki 2,39 €, jūsų smegenys iškart užfiksuos šį šuolį (ypač peržengus psichologinę 2 eurų ribą), ir jūs greičiausiai pradėsite ieškoti pigesnės alternatyvos. Tačiau jei sausainių kaina liks 1,99 €, bet pakuotės svoris sumažės nuo 200 g iki 170 g, tikimybė, kad tai pastebėsite stovėdami prie lentynos, yra labai maža. Vizualiai pakuotė atrodo lygiai taip pat, o mes nesame linkę kaskart studijuoti smulkiu šriftu parašyto svorio.

Klasikiniai šrinkfliacijos pavyzdžiai lentynose

Lietuvos parduotuvėse paslėpta infliacija tapo masiniu reiškiniu. Norint tapti sąmoningu pirkėju, būtina atpažinti dažniausiai pasitaikančius pakuočių mažinimo formatus, kurie jau tapo naujuoju standartu.

• Sviestas ir margarinas: Tai chrestomatinis pavyzdys. Dešimtmečius standartinis sviesto pakelis svėrė 200 gramų. Šiandien absoliuti dauguma gamintojų siūlo 180 g ar net 170 g pakuotes. Vizualiai pakelio išmatavimai išliko panašūs, tačiau jis tapo vos vos plonesnis.
• Šokoladas: Standartinė 100 gramų šokolado plytelė tampa retenybe. Dabar įprasta rasti 90 g, 85 g ar net 80 g plyteles. Norėdami išlaikyti pakuotės dydį, gamintojai daro didesnius tarpus tarp šokolado gabalėlių arba plonina pačią plytelę.
• Pieno produktai: Grietinės indeliai „susitraukė“ nuo 500 g iki 400 g ar 380 g. Jogurtai, anksčiau svėrę 150 g, dabar dažnai sveria 130 g.
• Gėrimai ir sultys: Vietoje pilno 1 litro, vis dažniau matome 0,9 l talpos tetrapakus. Plastikiniai gaiviųjų gėrimų buteliai nuo 2 litrų sumažėjo iki 1,75 l ar 1,5 l.
• Buitinė chemija ir higiena: Šrinkfliacija neaplenkia ir ne maisto prekių. Skalbimo miltelių pakuotės gali atrodyti identiškai, tačiau „skalbimų skaičius“, nurodytas ant etiketės, sumažėja nuo 40 iki 35. Tualetinio popieriaus ritinėliuose paliekama mažiau lapelių, o vidinis kartoninis vamzdelis (įvorė) padaromas platesnis, kad ritinėlis atrodytų vizualiai didelis.

Kaip apsisaugoti? Jūsų pagrindinis ginklas – kaina už kilogramą

Vienintelis priešnuodis prieš vizualines manipuliacijas yra sausa matematika. Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja prekybininkus kainos etiketėje nurodyti ne tik galutinę prekės kainą, bet ir vienetinę mato kainą – tai yra kainą už 1 kilogramą arba 1 litrą. Būtent šis, dažnai labai smulkiu šriftu apatiniame kairiajame etiketės kampe atspausdintas skaičius, turi tapti jūsų pagrindiniu orientyru.

Panagrinėkime praktinį pavyzdį. Lentynoje guli du panašūs sūrio gabalėliai. Prekės ženklas A siūlo 180 g pakuotę už 2,70 €. Prekės ženklas B siūlo 200 g pakuotę už 2,90 €. Iš pirmo žvilgsnio prekė A atrodo pigesnė ir patrauklesnė. Tačiau pažiūrėję į kainą už kilogramą pamatome tikrąjį vaizdą: sūrio A kaina yra 15,00 € už kilogramą, o sūrio B kaina – 14,50 € už kilogramą. Vadinasi, pirkdami sūrį B, jūs gaunate daugiau produkto už geresnę vertę, nors kasoje sumokate 20 centų daugiau.

Gudrus planavimas – raktas į realų taupymą

Nuolatinis kainų už kilogramą tikrinimas parduotuvėje gali varginti ir atimti daug laiko. Kur kas efektyvesnis būdas apsisaugoti nuo šrinkfliacijos ir išlaikyti kontrolę yra namų darbai prieš apsipirkimą. Norėdami nepasiduoti impulsyviems sprendimams ir vizualioms apgaulėms, įpraskite peržiūrėti skaitmeninius katalogus namuose. Aplankę maža-kaina.lt leidinių skiltį, galite patogiai ir vienoje vietoje išstudijuoti didžiausių Lietuvos prekybos tinklų – Maxima, Lidl, Rimi ar Norfa – pasiūlymus. Planuodami pirkinius per platformą, galite ramiai, be streso palyginti ne tik ryškias galutines kainas, bet ir perskaičiuotas kilogramų kainas. Taip susidarysite objektyvų pirkinių sąrašą, žinodami, kad kiekvienas euras išleidžiamas maksimaliai efektyviai ir už realų produkto svorį, o ne už orą gražioje pakuotėje.

„Skimpfliacija“ – dar klastingesnis reiškinys

Svarbu žinoti, kad šrinkfliacija turi dar klastingesnę „seserį“ – skimpfliaciją (angl. skimpflation). Tai reiškinys, kai produkto svoris ir kaina nesikeičia, tačiau gamintojas slapta pakeičia receptūrą, vietoje brangių ingredientų naudodamas pigesnius pakaitalus. Pavyzdžiui, šokolade sumažinamas kakavos sviesto kiekis ir pridedama daugiau pigaus palmių aliejaus. Arba mėsos dešrelėse sumažėja grynos mėsos procentas, o tūris užpildomas vandeniu ir krakmolu. Nors jūs vis dar perkate 200 gramų produktą už tą pačią kainą, jo kokybė (ir savikaina) yra drastiškai kritusi. Todėl labai svarbu ugdyti įprotį ne tik tikrinti svorį bei kainą už kilogramą, bet ir retkarčiais permesti akimis mėgstamų produktų sudedamųjų dalių sąrašą.

Kaip pakeisti savo pirkimo įpročius? Praktiniai patarimai

• Sveriami produktai: Ten, kur įmanoma, rinkitės sveriamus produktus (daržoves, vaisius, riešutus, mėsą, žuvį). Taip jūs mokate tiksliai už tai, ką gaunate, ir išvengiate pakuotės iliuzijų.
• Atmeskite lojalumą prekės ženklui: Gamintojai, turintys didelę lojalių klientų bazę, dažniausiai pirmieji ryžtasi mažinti pakuotes, nes žino, kad pirkėjai pirks iš įpročio. Būkite lankstūs ir ieškokite alternatyvų.
• Rinkitės privačius prekybos tinklų ženklus (Private Labels): Dažnai prekybos tinklų nuosavi prekių ženklai ilgiau išlaiko standartinius svorius (pvz., tikrus 200 g sviesto ar 1 litro sulčių tūrius), nes jų tikslas yra sukurti stiprų vertės (Value for money) įspūdį lyginant su prabangiais prekių ženklais.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pakuočių mažinimą (DUK)

Ar legalu gamintojams taip mažinti pakuotes be jokio įspėjimo vartotojams?

Taip, tai yra visiškai legalu ir nepažeidžia jokių vartotojų teisių, su sąlyga, kad ant pakuotės nurodytas naujas, tikslus svoris (pvz., 180 g) atitinka realų produkto svorį. Gamintojas neprivalo informuoti pirkėjų apie receptūros ar tūrio pakeitimus specialiomis etiketėmis ar reklama.

Kodėl pakuotės mažinamos net ir tuomet, kai infliacija sustoja arba žaliavos atpinga?

Sumažintas pakuotės tūris labai retai sugrįžta į pradinį standartą. Gamintojams tai tampa nauja norma ir būdu padidinti pelno maržą. Be to, prekybos centrų lentynos pritaikomos naujiems, smulkesniems pakuočių išmatavimams, todėl grįžti prie didesnių pakuočių gamintojui būtų brangu logistine prasme.

Kurios prekių kategorijos dažniausiai nukenčia nuo šrinkfliacijos?

Dažniausiai pakuotės mažinamos tuose segmentuose, kuriuose pirkėjai yra labai jautrūs kainai ir perka impulsyviai: tai šokoladai, traškučiai, sausainiai, ledai, tualetinis popierius, buitinė chemija bei kasdieniai pieno produktai.